EN LT
Redas Diržys
EN

born 1967) is an artist, teacher, critic and activist working major in the field of visual arts. Currently he is running an initiative of art strike technologies as applied directly into the structures of the „Serious culture“. Since 1993 he is running unofficial initiatives of various locally based art events which eventually got a shape of Alytus biennial. Since 1995 he is a head of Alytus Art School.

LT

Yra dailininkas, mokytojas, kritikas ir aktyvistas besireiškiantis daugiausia vizualaus meno srityje. Šiuo metu jis aktyviai organizuoja meno streiko iniciatyvas, nukreiptas prieš “Rimtosios kultūros“ struktūras, bei kuria jų pritaikymo praktikoje technologijas bei taktikas. Nuo 1993 metų jis organizuoja nepriklausomus meninius įvykius, kurie laipsniškai įgavo Alytaus Bienalės formatą. Nuo 1995 m. jis vadovauja Alytaus dailės mokyklai.



KUNST MACHT FREI!
Written by Redas Diržys   
Tuesday, 25 October 2011 18:39

Vis labiau linkstu prie prielaidos, kad modernaus meno (o ypatingai šiuolaikinės postmodernios jo mutacijos) sąvoką apibrėžia dvi tendencijos, kurios ėmė kristalizuotis XVIII a. viduryje susikūrus naujai socialinei klasei – buržuazijai. Pirmoji tendencija – liberalizmas (individualizmo rinkos ekonomikos įsigalėjimas), antroji – fašizmas (masių psichologija ir masinė propaganda). Šių dviejų krypčių simbiozė ir pagimdė darinį, kurį šiandien vadiname rimtąja kultūra ir menu.

 

Kol aukštinsime meną, beprasmiška kalbėti ir apie kapitalizmo (žmogaus gebėjimų ir asmeninių savybių fetišizavimo bei suprekinimo), ir apie fašizmo (socialinių santykių estetizavimo, įgalinančio valdžios struktūras priimti sprendimus be jokių argumentų) sunaikinimą.

Read more...
 
MENAS YRA NEGERAI
Written by Redas Diržys   
Tuesday, 23 November 2010 17:45

 

Dailėtyrininkė Agnė Narušytė straipsnyje „Apie skaitymą“ (7 meno dienos, nr. 39 (915), 2010-11-05) kritikuodama kritišką Kęstučio Šapokos straipsnį „Demokratija, simuliacija, manipuliacija – sudėtingas ŠMC dailės dešimtmetis“ (Kultūros barai, nr. 10, 2010), rašo: „Teksto retorika primygtinai man perša neigiamą nuomonę apie parodą, bet paieškojusi argumentų randu tik tai, kad „kažkas joje negerai“. Kas tas kažkas? Iš to, kiek vietos straipsnyje skirta paties ŠMC kritikai, akivaizdu, kad negerai yra institucijos vienvaldystė – ir išorinė (šiuolaikinio meno lauke), ir vidinė (nesikeičiantis direktorius). Negerai ir tai, kad apžvalginėje parodoje institucija dar kartą įtvirtino savo pačios sukurtą menininkų hierarchiją. Kad neįsileido alternatyvos. Tą patį leitmotyvą galima perskaityti ir karštoje Monikos Krikštopaitytės, Laimos Kreivytės ir to paties Šapokos diskusijoje (7 meno dienos, 2010-10-15), tik čia institucijos kritika gretinama su patriarchalinės kultūros kritika. Tikrai kažkas negerai.“

Akivaizdu, kad kritikė pati nesugebėjo rasti to „negerumo“ priežasčių, o gal ir nenorėjo, nes akivaizdžiai ieškojo atsakymų ten, kur geriausiu atveju nuobodybė tūno. O gal ji sąmoningai pučia miglą į akis? Ir ne tik ji, ir ne tik miglą, ir ne tik į akis...

Read more...
 
SUPLANUOTA LAIMĖS IR GEROVĖS ILIUZIJA. [POLEMINĖS PASTABOS APIE LIETUVOS KULTŪROS POLITIKOS KAITOS GAIRES]
Written by Redas Diržys   
Sunday, 04 July 2010 18:34

 

 

Prezidentūros iniciatyva parengtas tekstas skambiu pavadinimu „Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių projektas“, atrodo, turėtų siekti kokybinių pakitimų įvairiais lygmenimis – tiek socialiniu, tiek dvasiniu, tiek ekonominiu, bet iš tikrųjų siekiama įtvirtinti konkrečią socialinę „kultūrininkų“ grupę ir užtikrinti jos privilegijas. Mainais už tai siūloma palaikyti jau giliai įsišaknijusį propagandinį aparatą, kurio užduotis – besąlygiškai apsaugoti valdančiųjų klasės elitinį statusą.

 

Beveik visos pagrindinės šio dokumento „gairės“ atvirai ignoruoja visuomenės daugumą. Tai dar labiau padidins socialinę atskirtį, žmonių tarpusavio santykius pavers prekiniais-piniginiais, maža to – pavergs kiekvieno psichiką. Pamėginsiu tai atskleisti kiek nuosekliau.

Read more...
 
DO I SEE ANY BOURGEOISIE AROUND? [ASH AND CASH DISCUSSION]
Written by Redas Diržys   
Saturday, 08 May 2010 17:07

 

Dear Bifo,

 

Thanks for your answer!

 

I agree that our disagreements are not so much important in general, but the way we argument our positions is much more important in trying to figure out how to deal really with the capitalist mechanisms. You're asking me where is bourgeoisie??? And you can't see them - common, it you and me first of all...and the biggest trouble of the so called cognitariat that the cannot realize it still and that makes impossible to move any step forward.

 

But first due to those criminals, corruptors and pimps from economic and political power - that's true - they are, but what is to be done with them?? to put them into the prisons?? to sue them?? To persuade or educate???

Actually there is one very good receipt - from the surrealist times, or even earlier - to disband the armies, to open the prisons...anyway the biggest criminals are never jailed...and what is the since of talking on human freedom if people use to suspend others people's freedom.


To come back to the term of bourgeoisie - there I can come from my own experience in that area of so called former "soviet-communist" camp - there are no angry and hungry intellectuals any more - they changed they behavior to look like "civilized Europeans", they changed they thinking, creating and even eating habits. They are imagining beeing themselves something they would like to see themselves on TV....also about those who would be tending to call themselves proletariat - soviet system as state capitalist state turned upside-down all the social system already before 90-ies - the workers already had all necessary bourgeois habits and imagination before they got able to embody it into practice. Those guys who emigrate to the west for economic reasons - they are coming back and turning themselves into the classical bourgeois environment and behavior... There is nothing else remaining in that society!!! When I was talking about eastern Europe - I have not mean the eastern EU buffer, but areas beyond them, but unfortunately they are going to make the same mistakes we did - they are already infected by bourgeois welfare and identifying it with a personal freedom.

Read more...
 
RESPOND TO ASH AND CASH
Written by Redas Diržys   
Saturday, 08 May 2010 16:53

 

That's true - the managers and politicians and all academicians and "serious culture" producing employees are stuck to the ground. Also the tourists starveling for continuous flow of the spectacle could be counted into it....to say strictly - mostly of them are bourgeoisie... so far I have a sharp disbelieve towards the 'serious' forms of the role to perform "continuous connection of European brain"...and the same about the "professional" entertainment forms usually called art - that's I found out great to see bourgeois culture stuck to the ground, interrupted spectacles, conferences, meetings etc. Instead people can simply start to look for local substitutes which would show for great reserves they have and never realized before. Also the stuck in foreign places professors can try to continuously give the same speeches till the final realizing how outdated they are and then to go beyond it. Nobody is answering the call [to fight for Europe 02] because the way it is said is wrong - the conferences and lectures are to the right places to receive answer, but rather the back call for an adequate event... the "cognitariat" does not weakens bourgeoisie, but strengthens it instead.

 

What I found more relative towards the real destroying of the EU is not the appeal to a square filled Norwegians but to the hungry-and-angry intellectuals from Russia, Belarus, Ukraine, Turkey...and might be to go even further - Iran, India, China... why to be so stuck on the racist Europe, and especially on that over-self-estimated area of Western Europe, what in fact is just a western coast of Asia?

Read more...
 
2nd RESPOND TO CLASS
Written by Redas Diržys   
Saturday, 27 February 2010 12:20

 

Many points of view could be extracted from previous our exchange on the subject of futurists, but first I would point on the adequate understanding of the same terms we’re using. I feel that we are sharing very close positions, but it still need some clarifications….so far we never met live (what somehow itself always bring clearness even without understanding all positions)… so my critique is more related to the complicated subject what I was trying to investigate and reinvestigate for the last couple of months…

 

I will leave aside the discussion on derivatives of futurism as Russian futurism, cubofuturism, Suprematism and constructivism….which I would hardly call them being reactionary (in the sense of a bad will), but rather the divergence of the deserters to the west (Gabo, Pevsner, El Lissitzky, and especially Kandinsky) and the adequate artistic units in western Europe (de Stijl and even Bauhaus)…Sure, not so much openly flirted with fascists as le Corbusier, but mostly got into a corporational mess of liberalism -Mies van der Rohe is best an example…But here could be fully applied Boccioni’s rhetoric from his “On cowardice of the artists”.

Read more...
 
1ST RESPOND TO CLASS
Written by Redas Diržys   
Saturday, 27 February 2010 11:57

Hi,

 

First I want to admit your sharp rhetoric towards an indeed reactionary structure as Kettles Yard and their ideological operators and also the conclusion that modernism influenced such regimes as Nazis, Bolsheviks and Fascists. But the whole treatment of specific problematic I find out somehow confusing and even erroneous.

First – about the terms: 4th dimensionality as an idea arouse from the non Euclidean mathematical investigations of 19th century starting from Rieman, Lobachevsky onwards. First it was developed in the pure mathematical way and obtained the formula of n+1 dimensionality what means nothing else but the way how much coordinates one needs to describe the dot in a space. So far I thoroughly went through your treatise “The End of the Age of Divinity” and I’m aware of your investigations in multidimensionality as the multilayered approach through the senses using dimensions of sight, sound, thought, touch and taste – I would treat it as total (or at least multidimensional) approach rather.

 

What is I found contradictory in the whole text is that there were exactly futurists to start that a multidimensional approach (instead of the specialized one) towards reality and what was very new…and that influenced many progressive movements upcoming – letterists and situationists among them as well. Also the idea of not separating the human activity into pure cultural or political was very essential to futurists as well as the implementation of Sorel’s syndicalism. The epithet “fascist” given to Boccioni is not a correct one – officially fascist party in Italy was established few years after his death…

Read more...
 
ATSAKYMAS FILOSOFUI KRESCENCIJUI STOŠKUI
Written by Redas Diržys   
Sunday, 24 January 2010 14:12

 

Labai dėkingas už repliką – ji nėra netikėta, bet atvirkščiai - labai logiška ir netgi kiek schematiška, bet tuo pat metu ir labai nuoširdi ir todėl matau prasmę diskutuoti.

 

Pradėkime nuo proletkulto – taip, tai iš tiesų buvo bolševikinė struktūra, bet, teisingumo dėlei, prieš ją pasmerkdami pripažinkime ir tai, kad ji niekada nebuvo įgyvendinta. Pagrindinis proletkulto teoretikas Bogdanovas (tikra pavardė Malinauskas – gudas nuo Gardino) šį apibrėžė kaip vieną iš trijų neatsiejamų revoliucinio socializmo elementų: tarybos, kaip ekonominis interesas; komunistų partija – politinis, o proletkultas – kultūrinis ir dvasinis elementas. Deja jame pačiame jau buvo užkoduota nesėkmė, nes partija iš karto užėmė hegemonijos poziciją kitų dviejų elementų atžvilgiu. Dar prieš įgyvendinant programą Leninas uždraudė bet kokį eksperimentinį elementą kultūroje ir reikalavo aiškaus, proletariatui suprantamo, tikslo – ko vertas vien pasakymas „iš visų menų mums svarbiausi yra kinas ir cirkas“. Nežiūrint to, kad Bogdanovas didžiąja dalimi rėmėsi Ernsto Macho empiricistinėmis pažiūromis, kurias siejo su marksizmu. Be to Bogdanovas buvo visuotinės sistemų teorijos šalininkas, kurioje buvo teigiamas žmogaus kaip daugialypės ir multidimensinės asmenybės vystymasis priešpastatant jį susvetimėjusiam kapitalistiniam specialistui.

Read more...
 
Antroji patikslinta rezoliucija dėl meno streiko kaip opozicijos „Vilniaus – Europos kultūros sostinės“ renginiams 2009 metais
Written by Redas Diržys   
Thursday, 08 January 2009 22:54

1. 2008 metų birželio 27–29 dienomis vykusioje meno streiko konferencijoje susikūręs Meno streiko vykdomasis komitetas (Art Strike Action Committee Alytus Chapter – ASAC-Alytus) buvo sąmoningai išformuotas, kad sudarytų sąlygas susikurti konkrečias užduotis formuluojantiems aktyvistų dariniams. Šiuo pagrindu iškart po konferencijos buvo įkurtas Antrasis laikinasis meno streiko vykdomasis komitetas Alytuje (Second Temporary Art Strike Action Committee Alytus Chapter – STASAC-Alytus), kurio pagrindinis tikslas – sabotuoti „Vilniaus – Europos kultūros sostinės“ renginius 2009 metais ir išsiskirstyti įgyvendinus savo ketinimus metams pasibaigus.

2. Meno streiko idėjos pritaikymas šiuo atveju įgauna visiškai kitokią prasmę nei visų anksčiau vykdytų meno streikų atveju. Jis yra nukreiptas į labai konkretų ir lokalų europinės sistemos taikinį. Mūsų apsisprendimas pasinaudoti klasikiniu ekonominiu ginklu prieš politinę struktūrą yra adekvatus atsakas neoliberalistinėms strategijoms meno srityje – vietoj visų taip lauktų ekonominių struktūrų (pvz., meno rinkos sukūrimo) ši apsireiškia politiniais žaidimais („kultūros sostinėmis“, „gugenheimais“ ir pan.).

3. Alytus – Europos meno streiko sostinė. Briuselio politikai vykdo kolonijinę Europos šalių prievartinio kultūrinimo ir „sueuropinimo“ politiką. Tam pasitelkiamas jau dešimtis metų vykdomas Europos kultūros sostinių projektas. Protestuodami prieš kultūros niveliavimą ir unifikavimą, skelbiame Alytų 2009 metų Europos meno streiko sostine. 2009 metų rugpjūtį Alytuje vyks svarbiausias metų kontrkultūros renginys – Alytaus meno streiko bienalė.

Read more...
 
APIE ALYTAUS BIENALĘ
Written by Redas Diržys   
Friday, 26 December 2008 22:35

Pergalvok visus savo gyvenime darytus „darymus“. Dabar atmesk visa, kas fiziologiškai būtina (arba žalinga) – tokius reiškinius, kaip kvėpavimas, miegas (rankos susilaužymas). Iš to, kas liko, išmesk socialinių poreikių patenkinimui skirtą veiklą – tai labai plati sritis, aprėpianti tavo darbinius ir prekinius-piniginius santykius, vartojimą, vaikų priežiūrą, mandagumą, balsavimą, šukuoseną ir dar daug daug visa ko. Iš viso to, kas dar liko, išmesk atstovavimą ir tarpininkavimą – tai irgi plati sfera, kuri iš dalies persipina su jau atmestomis veiklomis. Iš to, kas dar liko, atmesk visa, kas susiję su konkurencija. Dabar susikoncentruok į tai, kas dar liko ir buvo daroma vien todėl, kad tau tai patinka daryti. (Henry Flynt „Against „Participation“: Total Critique of Culture“)  

 

 

 

 

Alytaus bienalė – tai jau antrą dešimtmetį skaičiuojančių eksperimentinių tarptautinių vizualaus meno renginių tradiciją reziumuojantis kas du metai vykdomas renginys visuomeninėse ir urbanistinėse miesto erdvėse. Ypatingai yra atsižvelgiama į urbanistinius miesto ypatumus, istorinius-politinius elementus. Labai svarbi aplinkybė – Alytuje nėra jokios meninės infrastruktūros (jokių galerijų, meno muziejų...netgi elementarios parodų salės nėra mieste, skaičiuojančiame iki 70 tūkst. gyventojų). Taigi menininkų pasirinkta neišvengiamybė išeiti į gatves tapo jų identitetu.

 

Pirmieji renginiai vadinosi Tiesė.Pjūvis ir Alytaus gatvėse buvo surengti 1993-1996 m. kasmet vieną dieną 24 valandoms okupuojant miestelio gatvę saviraiškos (meno) tikslais. Ilgainiui jie pradėjo panėšėti į normalų meno festivalį netradicinėse vietose, menininkai pradėjo kelti išskirtinius reikalavimus, ir organizatoriai nutraukė šią veiklą kaip beviltišką.

 

1998 m. surengtas meno įvykis turėjęs įvelti tiek menininkus tiek jų palaikytojus į agresyviai miestelį pusiau perrėžiantį Nemuną žlugo gerai ir neprasidėjęs, nes įvyko nelaimingas atsitikimas – vienas pagalbininkų nugarmėjo nuo tilto į upę ir tik per stebuklą išliko gyvas. Nacionalinė spauda šį įvykį įvardijo kaip kriminalinį. Po to sekė reakcinis laikotarpis, kuomet buvo praktiškai nebeįmanoma gauti leidimų organizuoti panašią veiklą viešosiose erdvėse.

 

Tradiciją pavyko atgaivinti 2005 m. surengiant Alytaus Bienalę, kuri deklaravo paprastą tiesą – bienalės gali vykti visur, jų pernelyg iškelta savaiminė „vertė“ yra ideologijos suformuota klišė, kurią paneigti galima tik ją realizuojant ir iš jos nuolat šaipantis. Buvo atvirai deklaruojamos visuotinės debienalizaciojs pasaulyje pradžia, iškeliama kolektyvinės kūrybos ir menininkų tarpusavio bendravimo ir veikimo išvien svarba. Būtent šie aspektai buvo labiausiai puoselėjami tęsiant bienalės tolimesnį augimą.

 

2007 m. bienalė buvo atiduota į jaunų ir bepradedančių menininkų karjeras žmonių rankas, kad, užuot stengęsi kreipti savo veiklą į tokių renginių kontekstą, patys pajustų savo kailiu tokių renginių vidinę logiką ir galbūt netgi netyčiomis uždusintų vos beužsimezgančią bienalę, kaip rimtosios kultūros užuomazgą. Kadangi, užuot sunaikinę bienalę, jie tik pasimėgavo šios teikiamais malonumais, sekanti bienalė – meno streiko bienalė - buvo griežtai nusiteikusi prieš meno produkciją. Meno streikas buvo paskelbtas kaip priešprieša VEKS‘ui (Vilniui – Europos kultūros sostinei) bei visam nacionaliniam establišmentui apskritai. Tokiu būdu bienalė buvo realizuota iš vidaus ir nuo šiol bienalės veiksmas jau numatomas kas antrus metus demonstratyviai ne tik nekurti meno, bet ir išjuokti jo gamintojus, propaguotojus bei vartotojus.

 

Šiuo metu bienalė žvelgia į ateitį ir siekia įsilieti į visuotinį streiką 2012 m. kaip psichodarbininkai, užtikrinsiantys žmonių dvasinį išsilaisvinimą nuo fetišizuotos „kultūros“. Be to, mes paremsime visus meno streikus, nukreiptus prieš kapitalistinį neo-liberalizmą bei buržuazinę kultūrą, mes visomis išgalėmis prisijungsime ir paremsime visas iniciatyvas, nukreiptas į „kultūros sostinių“ sabotažą ar – mažesniame lygmenyje – į meno bienalių žlugdymą.

 

 

„Jeigu tikslas – perduoti valdžią į pačių žmonių rankas, tai priemonės turėtų būti visuomeninių revoliucinių organų kūrimas: darbininkų tarybos, bendruomenės tarybos, komunos ir pan.

Jeigu tikslas – išlaisvinti žmogų kultūriškai, socialiai ir ekonomiškai, tai šį tikslą galima pasiekti „kultūros“ naikinimo priemonėmis.

Jeigu tikslas – išlaisvinti žmogaus prigimtį, tai reikia pasitelkti seksualines ir socialines priemones.

Jeigu tikslas – „visuotinumas“, tai ir priemonės turi būti „visuotinės“: viskas arba nieko.“

 

Benas Morea, „Juodoji kaukė“, Nr. 7, 1967 m. rugpjūtis / rugsėjis

 

 

 
Second Resolution Concerning an Art Strike in Opposition to the Declaration of Vilnius as the 2009 EU City of Culture
Written by Redas Diržys   
Wednesday, 24 December 2008 16:08

1.      After the logical dissolving of the first ASAC-Alytus it needs to be replaced by Second Temporary Art Strike Action Committee – Alytus Chapter (STASAC-Alytus) which has very concrete mission – to realize and suppress Alytus Art Strike Biennial initiative which is already announced to be a counter-position towards the officiality and significance of cultural capital events of Vilnius. It should be dissolved into the logical tasks rising groups immediately after realization of its main goal.

 

Read more...
 
Page 1 of 2